Ugdymas
Ugdymas Pipirų darželyje
Vaikai yra mūsų gyvenimo prieskoniai. Vieni saldūs, kitį
rūgštūs, bet be jų, taip ir nepajustume tikrojo gyvenimo skonio.
stebuklais.
„Pipirai“ – tai daugiau nei darželis. Tai saugi, kūrybinga,
jauki ir skatinanti augti aplinka. Veiklą vykdome Kaune ir Kauno rajone,
siūlydami:
Ankstyvąjį, ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, orientuotą į vaikų individualybę, emocinį intelektą, smalsumą ir socialinių įgūdžių formavimą.
KODĖL MES?
Mes auginame ne tik žinias, bet ir žmones.
Kiekvienas vaikas – tai asmenybė su savo pasauliu, ir mūsų tikslas – padėti jamjį išskleisti.
Kūrybiškumas ir patirtinis mokymasis
Veiklos planuojamos taip, kad skatintų vaikų mąstymą, vaizduotę, gebėjimą spręsti, veikti, bendradarbiauti.
Įvairovė ir gilumas
Mūsų ugdymo programa praturtinta menais, muzika, gamtos pažinimu, pasaulio kultūrų elementais, aktyvia fizine veikla ir vertybiniu ugdymu.
Bendruomeniškumas
„Pipirai“ – tai vieta, kur vaikų, tėvų ir pedagogų bendrystė yra pagrindas.
Kuriame ryšį, kuriuo galima pasitikėti.
Programą sudaro:
- Kasdienės veiklos
- Naratyvinio žaidimo metodikos integracija
- Neuroedukacijos metodikos integracija
- STEAM metodikos integracija
Ugdymo programa:
DIENOS RITMAS
Rutina ir nuoseklumas – tvirtas pamatas vaikų gerovei.
Mažyliams ypač svarbu jaustis saugiai ir žinoti, kas jų laukia. Aiški dienotvarkė padeda vaikui susigaudyti pasaulyje, išmokti laiko pojūčio, o kartu ugdyti pasitikėjimą savimi ir aplinka. Kiekviena diena „Pipirų“ darželyje kruopščiai suplanuota, kad augtų ne tik kūnas, bet ir širdis, vaizduotė, smalsumas bei draugiški santykiai su aplinkiniais.
RYTINĖS VEIKLOS
07:30 | ATVYKIMAS: Dalijimasis rytiniais įspūdžiais, bendravimas su draugais, įsitraukimas į dienos ritmą padedant auklėtojai per žaidimus ir bendravimą.
08:30 | RYTINĖS VEIKLOS: Savarankiškas skaitymas arba skaitymas kartu su auklėtoja.
09:00 | PUSRYČIAI: Ramus pusryčiavimas, stalo etiketo įgūdžių ugdymas. Šilto, įvairaus maisto valgymas. 15-ai dienų sudarytas valgiaraštis.
VERTYBINIS UGDYMAS
09:30 |
GALVOS SUKYKLĖ
Tikslas – ugdyti aplinkos pažinimą, loginį ir matematinį mąstymą, skaitmeninį raštingumą, kalbų suvokimą, tyrinėjimo, problemų sprendimo ir mokymosi gebėjimus.
Temos: Daiktai aplink mus, Gyvybės pažinimas, Skaičiavimas ir modeliavimas, Erdvinis mąstymas, Skaitmeninės technologijos.
JAUSMŲ MATUOKLĖ
Tikslas – padėti vaikams pažinti save, suvokti ir išreikšti emocijas, mokytis savivardos, kurti pozityvius santykius su kitais, suprasti socialinius ir kultūrinius ryšius.
Temos: Kas aš?, Emocijų ir elgesio valdymas, Santykiai su kitais, Bendruomenės ir žmonės, Praeitis, dabartis ir ateitis.
ATRADIMŲ GAUDYKLĖ
Tikslas – padėti vaikams formuoti kasdienio gyvenimo įgūdžius, skatinti fizinį aktyvumą, stiprinti sveikatos saugojimo nuostatas, ugdyti savitvarką ir savivoką.
Temos: Kas aš?, Emocijų ir elgesio valdymas, Santykiai su kitais, Bendruomenės ir žmonės, Praeitis, dabartis ir ateitis.
MENŲ SUPYNĖS
Tikslas – ugdyti vaikų estetinį suvokimą, kūrybiškumą ir saviraišką per menines veiklas. Mokomasi išreikšti emocijas, idėjas ir patirtis žaidžiant ir kuriant.
Temos: Žaidimo raiška, Šokio raiška, Muzikos raiška, Dailės raiška, Teatro raiška
MINČIŲ VIRYKLĖ
Ugdomos sritys – plėtotas kalbų supratimas, kalbinė raiška, skaitmeninis sumanumas, meninė raiška, aplinkos pažinimas.
Temos: Žodinės ir nežodinės kalbos supratimas, Kalbinė raiška, Kalbų įvairovės suvokimas, Kalbinės tapatybės formavimas.
10:30 | PRIEŠPIEČIAI: Pasistiprinama sveikais, lengvais užkandžiais, atsigaivinama vandenuku ir pasiruošiama žygiui į lauką.
10:45 | LAIKAS GAMTOJE: Bėgiojama, žaidžiama, sportuojama, dalyvaujama estafetėse, atrandamas pasaulio grožis – tyrinėjama, stebima, kuriama.
12:00 | PIETŪS: Valgomi šilti, subalansuoti pietūs. Mokomasi padėkoti, paprašyti, dalintis – nes valgymas yra ir bendravimo pamoka.
VAKARINIS LAIKAS
12:30 | POILSIO METAS: Klausomasi pasakų, einama miegoti – poilsis būtinas augančiam kūnui ir protui. Nemiegančių vaikų laikas skiriamas ramioms veikloms.
15:00 | PAVAKARIAI: Dar vienas gardus ir ramus valgymo momentas, kartu ugdant mandagumą ir savarankiškumą prie stalo.
15:30 | ŽAIDIMAI IR EKSPERIMENTAI: Žaidžiama laisvai grupėje arba lauke – kuriama, tyrinėjama, eksperimentuojama. Skatinama vaikų saviraiška.
PAPILDOMOS VEIKLOS: vyksta futbolo, gimnastikos užsiėmimai, žaidybinės anglų kalbos pamokėlės, LEGO robotikos užsiėmimai ar kita veikla.
18:00 | KELIAUJAMA NAMO!
Kas yra naratyvinis ugdymas?
Naratyvinio ugdymo metodika – tai vaikų ugdymo būdas, paremtas pasakojimu (naratyvu), kuriame svarbiausi vaidmenys tenka vaiko vaizduotei, kūrybai ir socialinei patirčiai. Viena iš pagrindinių šios metodikos formų – naratyvinis žaidimas, kai vaikai kuria ir vaidina bendrą istoriją, remdamiesi išgalvotais personažais, aplinkybėmis ir siužetais. Tokie žaidimai yra ne tik smagus laiko leidimo būdas, bet ir galinga ugdymo priemonė.
Naratyvinis žaidimas – ugdymo šerdis
Naratyvinis žaidimas – tai vaizduote grįstas, grupėje vykstantis vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikai ne tik dalyvauja istorijoje, bet ir aktyviai ją kuria, keičia, tęsia. Kiekvienas žaidimas turi siužetą, personažus, tarpusavio sąveikas ir problemų sprendimą – tai leidžia vaikui lavinti aukštesnio lygmens mąstymą, planavimą, bendravimo įgūdžius.
Kodėl naratyvinis žaidimas naudingas vaikui?
Skatina kūrybiškumą ir vaizduotę:
Vaikai kurdami siužetus laisvai reiškia savo idėjas, improvizuoja, eksperimentuoja, taip stiprindami kūrybinį mąstymą – gebėjimą matyti kelis sprendimo būdus, „mąstyti už dėžutės ribų“.Ugdo motyvaciją, valią ir savireguliaciją:
Norėdami išlaikyti istorijos eigą, vaikai turi laikytis bendrų susitarimų, laukti savo eilės, reaguoti į kitų veiksmus. Tai natūraliai lavina valios savybes, gebėjimą susikoncentruoti, kontroliuoti emocijas.Padeda suprasti kitą žmogų:
Įsijautę į įvairius personažus, vaikai mokosi pažvelgti į pasaulį iš skirtingų perspektyvų. Tai ugdo empatiją, gebėjimą įsiklausyti, priimti kitokį požiūrį.Stiprina kalbinius gebėjimus:
Naratyvinio žaidimo metu vaikai ne tik klausosi, bet ir pasakoja, diskutuoja, veda dialogus, aiškina savo idėjas – tai puikiai lavina žodinę raišką ir kalbinį sąmoningumą.Ugdo socialinius įgūdžius:
Kad naratyvinis žaidimas vyktų sklandžiai, reikia susitarti, tartis, derėtis, išspręsti konfliktus – tai puiki praktika bendradarbiavimo ir socialinių gebėjimų ugdymui.Kursto vidinę motyvaciją mokytis:
Kadangi žaidimas remiasi vaiko iniciatyva ir pomėgiais, ugdymo turinys vaikui tampa prasmingas, artimas ir įtraukiantis. Tai stiprina norą tyrinėti, kurti ir mokytis toliau.
Naratyvinio ugdymo taikymas darželyje
Pipirų darželyje, bendradarbiaudami su VDU Švietimo akademijos mokslininke dr. Milda Bredikyte, taikome naratyvinio žaidimo pedagogikos modelį, kuris remiasi ilgalaikiais moksliniais tyrimais. Šis modelis padeda sistemingai ir nuosekliai plėtoti vaikų kūrybinį, kalbinį, emocinį ir socialinį intelektą.
Naratyvinio ugdymo metodika yra itin veiksminga priemonė ikimokyklinio amžiaus vaikų visapusiškam ugdymui. Ji ne tik lavina kūrybą, vaizduotę, kalbą ar socialinius gebėjimus, bet ir kuria pozityvią, bendradarbiavimu grįstą ugdymo aplinką, kur vaikas jaučiasi girdimas, reikšmingas ir vertinamas. Tai ugdymas, atliepiantis šiuolaikinius vaikų poreikius ir padedantis jiems augti stipriomis, mąstančiomis ir empatiškomis asmenybėmis.
Kas yra neuroedukacija?
Neuroedukacija – tai tarpdisciplininis metodas, jungiantis neurologijos, psichologijos ir edukologijos žinias, siekiant kurti vaikų smegenų raidai palankų ugdymo procesą. Ji remiasi naujausiais moksliniais tyrimais apie tai, kaip vaikai mokosi, vystosi ir reaguoja į aplinką. Šis metodas leidžia taikyti veiklas, kurios atitinka natūralų smegenų brendimą ir skatina visapusišką vaiko raidą.
Kodėl verta taikyti neuroedukaciją darželyje?
Pritaikyta prie natūralaus vaiko vystymosi:
Neuroedukacija padeda geriau suprasti skirtingus vaikų raidos etapus ir jų smegenų veiklos ypatumus. Todėl ugdymas tampa labiau individualizuotas ir efektyvus.Skatina emocinį intelektą ir savireguliaciją:
Neuroedukacinės veiklos, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimai, ritminiai judesiai ar dailės užduotys, padeda vaikams pažinti savo emocijas, nusiraminti, išreikšti save saugiu būdu.Naudojama dailės technika kaip priemonė smegenų veiklai skatinti:
Vienas iš pagrindinių neuroedukacijos metodų – dailės technikų taikymas. Kūrybinė raiška per piešimą, tapybą, modeliavimą ar kitus vizualinės dailės būdus aktyvina abi smegenų puses, lavina smulkiąją motoriką, vaizduotę, dėmesį ir emocinį intelektą. Per dailę vaikai gali nesąmoningai išreikšti emocijas, patirtis, o tuo pačiu treniruoti smegenų plastiškumą.Stiprina smegenų jungtis per patirtinį mokymąsi:
Per aktyvias, pojūčiais grįstas veiklas (žaidimą, judesį, dailę) vaiko smegenyse formuojasi tvirtos neuronų jungtys, kurios padeda lengviau mokytis ateityje.Kuria saugią ir motyvuojančią aplinką:
Neuroedukacija pabrėžia pozityvios emocinės aplinkos svarbą. Vaikams saugiai jaučiantis ir būnant palaikomoje erdvėje, jų gebėjimas susikaupti ir mokytis ženkliai pagerėja.
Neuroedukacija – tai šiuolaikiškas, vaikų smegenų veikla paremtas ugdymo metodas, kuris ypač naudingas ikimokykliniame amžiuje. Jame derinami pažintiniai, emociniai ir kūrybiniai elementai, o dailės technikų naudojimas tampa efektyvia priemone lavinti vaikų emocinį intelektą, saviraišką bei mokymosi įgūdžius. Tai padeda ugdyti laimingą, kūrybišką, emociškai stiprų vaiką, pasirengusį sėkmingai mokyklos pradžiai.
Kas yra STEAM?
STEAM – tai integruotas ugdymo modelis, kuriame susijungia penkios pagrindinės sritys:
S – Science (gamtos mokslai),
T – Technology (technologijos),
E – Engineering (inžinerija),
A – Arts (menas/kūrybiškumas),
M – Mathematics (matematika).
Šis modelis yra skirtas ne atskirai dėstyti šias sritis, o integruotai taikyti per patyrimines, kūrybines ir tyrimais grįstas veiklas. Tai ypač efektyvu ikimokykliniame ugdyme, kai vaikai mokosi per žaidimą, patirtį ir aktyvų dalyvavimą.
Kodėl verta taikyti STEAM metodiką ikimokyklinio amžiaus vaikams?
Skatina vaikų smalsumą ir tyrinėjimą
Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdingas natūralus noras pažinti pasaulį. STEAM metodika suteikia galimybę tai daryti per klausimų kėlimą, bandymus, atradimus, eksperimentavimą. Vaikai tampa aktyviais dalyviais, o ne pasyviais stebėtojais.Ugdo kritinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus
STEAM veiklų metu vaikai mokosi analizuoti situacijas, pastebėti priežasties ir pasekmės ryšius, ieškoti sprendimų, išbandyti įvairius variantus, reflektuoti. Tai padeda formuoti gebėjimą mąstyti logiškai, kūrybiškai ir savarankiškai.Skatina bendradarbiavimą ir komandinį darbą
Daugelis STEAM veiklų vykdomos grupėse ar porose, todėl vaikai mokosi dalintis idėjomis, tartis, derinti nuomones, bendradarbiauti siekiant bendro tikslo. Tai ugdo socialinius įgūdžius, empatiją, atsakomybės jausmą.Integruoja žinias praktiškai ir prasmingai
Per STEAM užduotis vaikai sprendžia realias ar jų pasauliui artimas problemas – statyti tiltelį, sukurti vėjo malūną, išmatuoti smėlio kiekį, sukurti spalvų maišymosi efektą ir pan. Tokiu būdu ugdomos tiek gamtamokslinės, tiek matematinės, technologinės ir kūrybinės kompetencijos.Skatina kūrybiškumą ir saviraišką
Meno (A – Arts) komponentas STEAM metodikoje padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp logikos ir kūrybos. Vaikai ne tik atlieka tikslius bandymus ar matavimus, bet ir reiškia save per dailę, muziką, improvizaciją. Tai lavina vaizduotę ir estetinius gebėjimus.Remiasi patyriminiu mokymusi
STEAM veiklos yra orientuotos į veikimą, patyrimą, bandymą, o ne sausą informacijos perteikimą. Vaikai greičiau įsisavina žinias, kai jas gali išgyventi per rankas, pojūčius, veiklą, o ne vien girdėdami ar matydami.Stiprina pasitikėjimą savimi
Kai vaikai atranda sprendimus patys, kai jų pastangos duoda rezultatą, jie jaučiasi pajėgūs, svarbūs, pasitikintys savo jėgomis. Tai formuoja teigiamą savęs vertinimą, kuris būtinas tolesniam sėkmingam mokymuisi.
STEAM metodikos taikymas ugdo vaiką kaip visapusišką asmenybę – mąstančią, kuriančią, bendraujančią, smalsią, gebančią spręsti problemas, prisiimti atsakomybę, priimti sprendimus. Tokie gebėjimai ypač svarbūs šiandienos greitai kintančiame pasaulyje, kuriame reikalingas ne tik žinių turėjimas, bet gebėjimas jas taikyti kūrybiškai ir praktiškai.
STEAM metodika ikimokykliniame ugdyme – tai daugiau nei mokslo ar technologijų integracija. Tai visapusiško vaiko augimo, smalsumo, savarankiškumo, bendrystės ir kūrybiškumo skatinimo sistema. Darželyje ją taikant, vaikų ugdymas tampa prasmingas, gyvas, atliepiantis šiuolaikinio pasaulio poreikius ir padedantis paruošti vaikus sėkmingai ateičiai.