Vaikui pradėjus lankyti darželį tėveliai tikisi ypatingo dėmesio jų akademinėms žinioms. Jie norėtų, kad vaikai grįžę iš darželio deklamuotų eilėraštukus, dainuotų daineles, rodytų šokius ir didžiuodamiesi perskaitytų dviskiemenį žodį. Tačiau daugelis šių laikų švietėjų skatina tėvus prisiminti žaidimo svarbą vaiko ugdyme.
Šių laikų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos skatina žaisti su vaikais. Žaidimo metu tyrinėti, atpažinti, mąstyti apie iškilusias problemas, kurti prasmes, rizikuoti, jas spręsti bei bendrauti su kitais vaikais. Neurologai tikina, kad žaidimai teigiamai veikia smegenis: lankstesnis mąstymas, geresnė atmintis, didesnė mokymosi motyvacija. Logopedai teigia, kad žaisdami vaikai išvysto kalbinius gebėjimus, plėtoja žodyną, rišlią kalbą. Psichologai teikia, kad žaidžiantys vaikai labiau kontroliuoja savo elgesį, sėkmingiau prisitaiko mokykloje, nes lengviau susiranda draugų. Žaidimai taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį kūrybiškumo ugdyme, kritinio mąstymo ir sprendimų priėmimo pajėgume. Neretai pastebime, kad mažo vaiko žaidimas – tai jo sielos veidrodis. Žiūrėkite ką vaikas žaidžia, ką kalba jo lėlės, ko jos bijo, ko nori ir suprasite kas vyksta mažojo vidiniame pasaulyje.
Na, o kur dar didžiulę naudą turintys žaidimai lauke. Deja, lauko žaidimai, kurie anksčiau buvo savaime suprantama mažų vaikų gyvenimo dalis, šiandien vis dažniau yra pakeičiami laiku prie televizoriaus ar kompiuterinių žaidimų. Tačiau laikas lauke – gyvybiškai būtinas, jei norime, kad vaiko raida būtų visavertė. Vaikai, kurie bent 6 val per savaitę praleidžia lauke, daug rečiau serga, šie vaikai pasižymi geresne psichine sveikata, spartesne stambiosios motorikos raida, geba geriau koncentruotis, skatina socialinę, emocinę ir kognityvinę raidą.
Mūsų mažasis herojus žaidybinės veiklos neišmoks savaime. Ji prasideda bendraujant su suaugusiuoju, mokančiu mažylį žaisti, supažindinančiu su žaislais, žaidimo taisyklėmis, kuriančiu siužetą. Įsisavinęs bendravimo su suaugusiuoju taisykles skirtinguose žaidimuose, vaikas jau geba jas modeliuoti ir perkelti į kitas situacijas.
Kūrybiniai žaidimai – tai žaidimai, kurių veiksmus, turinį, vaidmenis, taisykles sukuria patys vaikai: inscenizuojant pasakas, atkartojant animacinius filmus ir kita. Žaisdami šiuos žaidimus vaikai savo iniciatyva atlieka įvairius vaidmenis: žmogus voras, Elza, princesė ir pan. Tad Jums derėtų pasirūpinti tinkamais kostiumais, galbūt sukurti dekoracijas, parinkti tinkamą muzikinį foną.
Vaidybiniai žaidimai tai žaidimai, kuriuose aktoriai ir režisieriai patys vaikai. Inscenizuoja literatūrinį kūrinį pasirenkant žaislus, pirštinines lėles, marionetes. Vaikai mielai kviečia artimos aplinkos suaugusius dalyvauti jo vaidybiniame žaidime. Neatsisakykite! Staiga mama tampa vaiku, na, o vaikas reiklia ir rūpestinga mama. O gal vaikas prašys suvaidinti mylimą pasakos herojų, o gal spręs įvairias situacijas? Skatinkite vaiką kritiškai pamąstyti kaip galėjo pasielgti Katinėlis, jei Gaidelis jau kelis kartus jo neklausė? Ką siūlytų jis? Gal galite suvaidinti šią pasaką? Pritaikyti ją gyvenimiškose situacijose, kuomet ir mažasis šeimos narys atsisako įgyvendinti mamos ar tėčio prašymus?
Statybiniai žaidimai turi dvejopą ugdomąjį poveikį vaikui: statybinių žaidimų metu lavėja ne tik vaiko mąstymas, konstrukciniai gebėjimai, tačiau ir atmintis, vaizduotė, be kurių konstruoti neįmanoma. Statykite su vaiku svajonių namą, projektuokite svajonių darželį ar mokyklą.
Taigi, aukodami žaidimus dėl raštingumo lavinimo, rizikuojame pakenkti vaiko socialiniams sugebėjimams, emocingumui bei psichologijai, galite pakenkti vaiko saviraiškai ir pasitikėjimu savimi ir, be abejo, stabdote vaiką nuo to, ko jiems tikrai reikia – žaidimų. Nepraleiskime pro akis svarbiausio vaikystėje žaidimų etapo, kuris labiausiai formuoja Jūsų vaiką.