,,Sraigė įsižeidusi kilstelėjo skrybėlę ir išdidžiai atsakė Pipirui:

-Aš niekur neskubu, Pipire. Sugeriu į save kiekvieną pavasario spindulį. užuodžiu vasaros gėlių aromatą, o kokie mano pasivaikščiojimai po lietaus … Ilgi, lėti, bet visai nenuobodūs! Kai iškrenta sniegas, stebiu lauke žaidžiančius vaikus, kartais pastatau sniego senį savo skrybėlaitėje. Aš visuomet viskam turiu laiko!”

Šie metai mus, kaip Sraigę ir Pipirą. mokė būti „čia ir dabar’: rankose tirpstant planams, neįvykus susitikimams, ilgą laiką neapkabinus artimųjų tik darkart supranti, kad nėra nieko pastovesnio už laikiną. Kad labai daug dalykų nuo mūsų nepriklauso ir kartais turime leistis būti nešami tėkmės … o tai taip keista, kai esame įpratę kontroliuoti aplinkybes, o ne joms paklusti.

Mūsų mažiesiems šie metai taip pat buvo ypatingi: tėvai vis dažniau „turėjo laiko”, buvo greta ir fiziškai, ir mintimis, sukaupėme daugiau nei kada nors anksčiau lego pilių, perskaitytų knygų. nupiešėme kartu tonas naujų piešinių, o tarp ankstesnių raginimų „paskubėk, apsirenk, greičiau, pirmyn, vėluojame”, vis dažniau nurimdavome ir nuramindavome vaikus: “Šiandien niekur nevėluojame, nes mums priklauso visas pasaulio laikas!”

Juk kada, jei ne šiemet ir ne šiandien buvo ir yra pats geriausias metas žvelgti į mėnulį. suskaičiuoti pro langą matomas žvaigždes, adyti kojines ir ieškoti pirštinių porų. Sukurti šešėlių teatrą. rašyti šeimos dienoraštį, vaikščioti po miškus ir nebežvilgčioti į kalendorių. Mūsų vaikams šie metai – dovana. Gali būti, kad jie prisimins tai kaip jaukiausią laiką su šeima, sukūrusį brangiausius prisiminimus, kuriais šildysis užaugę.

Linkime Jums išlaikyti vidinę ramybę, ramų sraigišką tempą net ir gyvenimui grįžus į įprastą tėkmę. Lėtai vaikščiodami tais pačiais parko takeliais neretai atrandame naujus suoliukus, nematytus pastatus, sutinkame seniai matytus draugus. Galvoje rikiuodami susitikimus, planus, pirkinius, skambučius, neišnerdami iš šalikų ir telefonų retai turime galimybę padovanoti vienas kitam Laiko …

Tegu Jūsų laimė slepiasi sveikatoje, namų jaukume, supratime, kad viskas laikina. Linkime atrasti stebuklus kasdienybėje, nes juk tie stebuklai – tai mes vieni kitiems.

Sukurkite sau ir vaikams šventę:

Virdami kakavą su zefyrais; Žaisdami šaradas;

Skaitydami pasaką ir rasdami joje niekada anksčiau nematytą herojų ar reiškinį. paieškokite jo nuotraukos arba video internete (pvz. jūrų vėplys, mėnulio užtemimas, ugnikalnio išsiveržimas):

Suskaičiuokite pliušinio krokodilo dantis;

Žaiskite šaradas vaizduodami ir spėliodami artimiausius žmones, kurių pasiilgote …
 

Leiskite vaikams daryti tai, ko niekada anksčiau: plauti grindis, indus, džiaustyti skalbinius, valyti palanges, apsirengti visais spintoje kabančiais drabužiais, vaidinti mumijas ir statyti iš antklodžių palapines.

Po šių žaidimų mes turėsime visą pasaulio laiką tvarkymuisi!:)

Su šventėmis, Pipirai! Būkite sveiki!